MelsvėsMelsvės (Hosta) – labai ilgaamžiai, nepakeičiami lapiniai augalai pavėsingoms vietoms apželdinti. Jos auginamos dėl puošnių, spalvingų lapų, nors daugelio veislių dekoratyvūs ir žiedai. Melsvės labai populiarios tiek užsienio šalyse, tiek ir Lietuvoje. Sukurta tūkstančiai jų veislių, kurių registrą veda Amerikos melsvių draugija (American Hosta Society).

Melsvės paprastai skirstomos pagal kero aukštį (be žiedų) į 5 grupes:

miniatiūrines (iki 20 cm aukščio), mažas (20-40 cm aukščio), vidutines (40-60 cm aukščio), dideles ( 60-90 cm aukščio) ir labai dideles (daugiau kaip 90 cm aukščio).

Melsvės nereiklūs, lengvai auginami augalai. Jos mėgsta drėgną, tačiau neužmirkusią dirvą. Melsvėms geriausiai tinka derlingi priemoliai ir priesmėliai. Kadangi dauguma laukinių melsvių rūšių yra miškų augalai, tai ir sodybose joms labiausiai tinka pusiau pavėsis nors gali augti ir giliame pavėsyje. Dalis veislių  gerai auga ir saulėtose vietose, jeigu joms pakanka drėgmės.  Ilgai jas auginant vienoje vietoje, naudinga pavasarį patręši kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba kompostu. Nors absoliuti dauguma melsvių šalčiui labai atsparios, tačiau pas mus keletas bandomų veislių yra iššąlusios, tarp jų – baltais, pilnaviduriais žiedais ‘Aphrodite‘. Jai auginti reikia šiltesnės vietos. Paprastai melsvių nepuola jokie kenkėjai ar ligos, tik lapus gali apgraužti šliužai ar sraigės, o pavasarį jaunus lapus kartais pažeidžia vėlyvos šalnos.

Melsvės labai ilgaamžiai augalai, galintys vienoje vietoje augti dešimtmečius, tačiau savo veislei visas būdingas savybes pilnai įgauna tik praėjus 3-4 metams po pasodinimo į pastovią vietą. Todėl nereikia nusivilti, jeigu pirmais ar antrais metais melsvė dar nėra tokia graži kokios tikėjotės.