Kortaderija 'Patagonia'Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija (Cortaderia selloana) kuri dažnai vadinama pampos žole, natūraliai auga Pietų Amerikos stepių zonoje, vadinamoje pampomis ir sausuose Andų priekalniuose. Ko gero tai pats dekoratyviausias ir labiausiai išplitęs varpinis augalas pasaulyje. Kas lankėsi šiltesnio klimato šalyse, ypač Viduržemio jūros regione, visus sužavėjo didžiuliai svyrančių melsvų lapų kerai ir 2-3 metrų aukščio stambios, sidabrinės šluotos. Yra išvesta veislių rožinėmis šluotomis ir margais, dryžuotais lapais. Mediteraninis klimatas su karštomis, sausomis vasaromis ir šiltomis, drėgnomis žiemomis joms idealiai tinka. Čia kartais ji tampa net invazine rūšimi, nes pati lengvai dauginasi sėklomis. Deja, vidutinio klimato zonoje ją išauginti sudėtinga. Šalyse su šiltesnėmis žiemomis, kaip Pietų Vokietija ar Čekija, jas pavyksta per žiemą išlaikyti po specialia stora danga.

Mes, kaip ir daugelis Lietuvos gėlininkų, ne kartą esame bandę ją auginti ir palikdami žiemai lauke ir, persodinę į vazoną, nešdami žiemai į rūsį. Deja, Lietuvoje ją išsaugoti per žiemą sudėtinga. Kartais, labai šiltomis žiemomis, stipriai uždengtą pavyksta išlaikyti, ypač rajonuose arčiau jūros. Tačiau net ir tuo atveju ji paprastai Lietuvoje nespėja išleisti šluotų, nes mūsų vasaros jai per trumpos ir per vėsios. Todėl prieš daugelį metų aš pats rašiau „Sodo spalvose“ , kad argentininė kortaderija Lietuvoje neturi jokių perspektyvų. Šiuo metu, po naujų bandymų, nuomonę esu pakeitęs.

Prieš šešerius metus viename Anglijos augyne atkreipiau dėmesį į man iki tol nežinomą kortaderijos veislę ‘Patagonia‘. Mane suintrigavo jos pavadinimas, nes Patagonija tai gamtinė sritis pačioje Pietų Amerikos pietinėje dalyje su gana vėsiu klimatu, o Patagonijos Anduose žiemos būna gana šaltos. Taip pat atkreipiau dėmesį į aprašyme paminėtą šios veislės ankstyvą vegetaciją. Pasirodo ji šluotas išleidžia jau liepos mėnesį. Tai gerai žinomo JAV varpinių augalų specialisto Kurt Bluemel introdukcija.

Kortaderija 'Patagonia' (2)Kadangi šiai veislei nurodoma 6 zona (pgal USDA skirstymą), kai kitos veislės dažniausiai yra 8 zonos, tai pasodinę vieną šios veislės kerelį, nors jis buvo dar gana mažas, žiemoti palikome lauke, tik pridengę agroplėvele. Pavasarį nustebome pamatę, kad jis puikiai išsilaikė. ‘Patagonia‘ veislės kortaderijos pas mus žiemojo jau penkerias žiemas ir nei karto nebuvo net apšąlusios, nors per tą laiką žiemų buvo visokių, ir šlapių – šiltų ir labai šaltų – besniegių, kai temperatūra nukrisdavo žemiau – 30 laipsnių C. Ji puikiai išsilaikė ir tokiomis žiemomis, kai apšąldavo ar net iššąldavo tokie įprasti augalai kaip čiobreliai ar gaurės. Šią kortaderiją auginame atvirame, vėjų gairiname lauke, žiemai pridengdami tik dviguba agroplėvele, todėl manome, kad šiltose, apsaugotose nuo vėjų vietose ir esant pakankamai sniego ji puikiai žiemotų ir visiškai nedengta.

‘Patagonia‘ yra gerokai smulkesnė už pietinių kraštų veisles. Melsvų lapų keras suželia iki 80 – 100 cm aukščio, o varpos pasiekia 170 cm aukštį. Keras greitai suželia ir trejų metų amžiaus būna 1 m pločio. Pirmosios varpos pasirodo jau liepos viduryje ir vėliau visą vasarą iki pat vėlyvo rudens leidžia vis naujas varpas. Net pačios pirmosios varpos dekoratyvios išlieka iki pat žiemos. Šluotelės sidabrinės su geltonais kuokeliais, kurie po žydėjimo nubyra, o šluotelės pasidaro purios. Argentininė kortaderija yra dvinamis augalas, tai yra moteriški ir vyriški žiedai būna ant skirtingų augalų. Kadangi ‘Patagonia‘ dauginama vegetatyviškai ir yra kilusi iš vyriško klono, tai sėklų ji megzti negali.

Kortaderija5Ši veislė geriausiai auga saulėtoje vietoje, lengvoje, būtinai laidžioje dirvoje. Dirva gali būti ir prastesnė, be to jai nereikalingas ir papildomas tręšimas. Per tuos metus nei karto nepasitaikė, kad ją pultų kokie nors kenkėjai ar ligos. Prieš žiemą, artėjant šalčiams, nulaužome šluotas ir visą lapų kupstą uždengiame dviguba agroplėvele. Anksti pavasarį, tik atšilus orams, nuimame dangą ir nukerpame lapus. Nors šiaip kortaderijos yra visžaliai augalai, tačiau Lietuvoje lapų galai pavasarį pradeda džiūti ir vėliau maišosi su naujai dygstančiais lapais kas mažina augalo dekoratyvumą. Todėl geriausia anksti pavasarį, tik nudengus, lapus nupjauti beveik iki žemės, paliekant tik 20 – 30 cm aukščio stagarėlius. Pavasarį ji vegetaciją pradeda vėlokai, tik labiau sušilus orams, gegužės pirmoje pusėje.

Cortaderia selloana ‘Patagonia‘ galime drąsiai rekomenduoti kaip labai puošnų ir atsparų augalą Lieuvos sodyboms papuošti.