Aril grupės vilkdalgiai patys gražiausiai laukiniai vilkdalgiai, tačiau ir sunkiausiai auginami. Kadangi jie kilę iš sausringų vietovių (Kaukazas, Turkija, Izraelis, Iranas, Irakas, Sirija, Vidurinė Azija), jiems labiausiai kenkia drėgmės perteklius. Nors dauguma jų šalčiui atsparūs, tačiau didesnę metų dalį jie turi būti visiškai sausi arba su minimaliu drėgmės kiekiu. Mes juos auginame šiltnamyje, kuriame augalus nuo birželio pradžios iki rugsėjo pabaigos visiškai nelaistome. Kadangi daugumai jų, net ir sausai laikomų, lapai pradeda atželti rugsėjo mėn., tai rugsėjo pabaigoje paliejame ir jeigu ruduo šiltas dar palaistome spalio mėn., tačiau žiemą jie būna tik su truputį drėgna dirva. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, paprastai kovo mėnesį pradedame gausiai laistyti ir tręšti. Laistome gausiai vieną kartą per savaitę. Substratą ruošiame iš trečdalio paprastos daržo žemės, trečdalio labai gerai perpuvusio komposto ir trečdalio smulkaus žvyro. Taip pat substratą reikia gerai pakalkinti, nes jie nepakelia bent kiek rūgštesnės dirvos. Dauginti ir persodinti juos geriausiai pasibaigus vegetacijai iki naujų lapų atžėlimo (liepos – rugpjūčio mėnesiais). Šios grupės vilkdalgiai skirstomomi į 2 pogrupius Regelia ir Oncocyclus. Regelia vilkdalgiai žymiai lengviau auginami. Juos galima auginti ir atvirame grunte laidžioje dirvoje, vasarą iškasant ir laikant sausai arba karštomis ir sausomis vasaromis galima ir neiškasti. Panašiai galima auginti ir Regelia hibridus (Regelia hybrids) bei Regeliocyclus (Regelia ir Oncocyclus hibridai). Oncocyclus vilkdalgius auginti sunkiausia, tačiau didžiulis malonumas sulaukti jų nuostabių žiedų.
Siunčiame tik vasarą (nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio)
